Pranešimai

Baldų išvežimas iš/į statybų aikštelės prieš/po dažymo darbų tai kertinis dalykas remonto sferoje

Kokias spalvas parinkti kambariams dažyti. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių: nuo kambario padėties, nuo jo dydžio ir paskirties, nuo turimų baldų, užuolaidų, patiesalų ir kitų kambaryje esančių daiktų spalvos. Lubų, sienų ir grindų spalvos turi būti parinktos ir suderintos taip, kad jos sudarytų, jei ne visiems kambaryje esantiems daiktams, tai bent svarbesniems, tinkamą dugną (foną), kad žmogus kambaryje galėtų jaukiai jaustis, dirbti ir ilsėtis. Tinkamai parinkti ir suderinti spalvas yra nelengva. Svarbiausia reikia tinkamai parinkti jų atspalvius, tonus ir mokėti turimus pigmentus ar dažus sumaišyti taip, kad spalvos būtų gražios, švelnios, malonios. Štai keletas patarimų šiuo klausimu. Tamsius nedidelius kambarius, ypač esančius langais į šiaurę, reikia dažyti šviesiomis, šiltomis spalvomis, pavyzdžiui, šviesiai gelsva, oranžine ir pan. Tokiomis spalvomis dažyti kambariai atrodys šviesesni, erdvesni, šiltesni. Tamsesnėmis ir šaltesnėmis, nesodriomis spalvomis, pavyzdžiui, mėl…

Skintų gėlių priežiūra - sunkus dalykas

Tulpės, kardeliai, lelijos, kalijos, vilkdalgiai skinami, kai jų pumpurai vos pradeda skleistis. Išsiskleidę skinami ciklamenai, skaistažiedės, jurginai kai kurios gėlės — frezijos, ratiliai, gvazdikai, pakalnutės — ilgiausiai laikosi nuskintos pusiau išsiskleidusios. Gėles patariama skinti ankstyvą rytą, iš vakaro gausiai palaisčius. Tada jos daugiausia sukaupusios drėgmės. Tačiau atlikti bandymai parodė, kad maisto medžiagų ryte gėlėse yra nedaug (naktį jų atsargos eikvojamos). Todėl geriau skinti gėles, ilgai išbuvusias šviesoje ir sukaupusias daug maisto medžiagų ir drėgmės, t. y. 18-20 val. Prieš merkdami gėles į vazą, turime po vandenin aštriu peiliu atnaujinti žiedkočio pjūvį. Pjaunama įstrižai, kad būtų didesnis siurbimo paviršius. Skaistažiedžių, alyvų, flioksų, rožių žiedkočius būtina įpjauti arba suminkštinti plaktuku. Po to gėlės porai valandų ar net vienai nakčiai pamerkiamos į šaltą vandenį taip, kad būtų apsemtas visas žiedkotis iki žiedo ir tik rytą merkiamos į vazą. Lap…

Automobilio Mercedes atsiradimo istorija

Neapsirikime manydami, kad visur Daimleris naudoja tą patį savo variklį, kurį su Maibachu sukonstravo 1884 m. Variklius jis visą laiką tobulino siekdamas, kad jie galėtų padaryti daugiau sūkių: nuo 250 sūkių per minutę jų skaičius padidėjo iki 900. 1889 m. Daimleris gavo dviejų cilindrų 3,75 arklio jėgos galios variklio patentą. Daimlerio varikliai netrunka pagarsėti. Įvairios šalys perka leidimus pačioms gaminti šiuos variklius (licenzijas). 1890 m. įkuriama Daimlerio automobilių bendrovė (Daimler Motoren-Gesellschaft), kuri pradeda automobilių gamybą su šio garsaus išradėjo ištobulintais vidaus degimo varikliais. Pats laikas čia prisiminti, kad Daimleris kūrė ne vienas. Jo padėjėjo ir bendraminčio Maibacho indėlis į automobilio sukūrimą bei automobilizacijos plėtojimą taip pat yra nemažas ir visiškai neginčytinas. Daimlerio garsas kiek užgožė šio iš prigimties kuklaus žmogaus vardą ir darbus, nes jis pats pasirinko geriau likti šešėlyje negu rungtis su draugu dėl šlovės, kurią, matyt,…

Nuo vairuotojo reakcijos laiko labai priklauso automobilio sustojimo kelias staigiai stabdant

Nuo vairuotojo reakcijos laiko labai priklauso automobilio sustojimo kelias staigiai stabdant. Į bendrą automobiliui sustabdyti reikalingą laiką įeina vairuotojo reakcijos laikas (nuo kliūties ant kelio suvokimo momento iki stabdymo pradžios), laikas, per kuri pradeda veikti stabdžių pavara (nuo stabdžio pedalo paspaudimo momento iki stabdžių veikimo pradžios) ir įjungtų stabdžių veikimo laikas (nuo stabdymo pradžios iki automobilio sustojimo). Kiekvienas vairuotojas turi žinoti savo automobilio stabdymo-kelią ir savo reakcijos laiką stabdant ir stengtis jį sumažinti, nes gera vairuotojo reakcija yra svarbiausia jo savybė. Jei per vairuotojo reakcijos laiką (1 s), kai automobilio greitis 50 km/h, automobilis nuvažiuoja 14 m, tai sumažinus vairuotojo reakcijos laiką tik 0,1 s, automobilio sustojimo kelias, kurio kartais taip neužtenka staigiai stabdant, su-mažėtų 1,4 m. Automobilio vairuotojo reakcijos laikas nepastovus. Jis gali keistis dėl įvairių priežasčių: vairuotojo liguistos būkl…

Krūmų formavimas antraisiais ir sekančiais augimo metais

Krūmų formavimas antraisiais ir sekančiais augimo metais. Paprastai per metus rožės masiškai žydi 5-6 kartus. Nuskynus žiedus, nauji ūgliai ir žiedpumpuriai susiformuoja žiemą po 55-70 dienų, o vasarą po 45-50 dienų. Per vienerius vegetacijos metus, kiekvieną kartą žiedus nuskynus, krūmas paaukštėja 12-15 cm. Po poilsio rožės pradeda žydėti vidutiniškai praėjus 6-8 savaitėms .nuo šiltnamio šildymo pradžios. Vegetacijos metu krūmai formuojami skinant žiedus virš trečio penkialapio lapo nuo išsišakojimo. ūgliai, kurie išaugina nenormalius žiedpumpurius arba visiškai jų nesuformuoja, kerpami vienodu aukščiu kaip ir žydintys. Trumpi vegetatyviniai ūgliai ankstyvo žydėjimo metu nukerpami virš 3-4 penkialapio lapo. Vasarą trumpi vegetatyviniai ūgliai visiškai pašalinami. Baigiantis antrųjų ir sekančių metų ramybės periodui, krūmas genimas iki tos dalies, kuri susiformavo tų metų pirmojo žydėjimo metu, virš 2-3 penkialapio lapo nuo atsišakojimo. Visi trumpi, labai išsišakoję ūgliai bei pasenus…

Derėtų suprasti, kad mieste automobilis nėra greita transporto priemonė

Derėtų suprasti, kad mieste automobilis nėra greita transporto priemonė. Intensyvaus eismo metu žymiai greičiau galima perkrautą gatvės dalį nueiti pėsčiomis, negu nuvažiuoti automobiliu. Vairuotojas privalo tai turėti galvoje ir nereikalauti, kad visi užleistų jam kelią vien dėl to, kad jis skuba. Klausimą dėl važiavimo greičio reikia kelti aiškiai. Pavojingas greitis — tai nebūtinai didelis greitis, o tik per didelis konkrečiomis sąlygomis. Važiuojant techniškai sutvarkytu automobiliu dideliu greičiu, kai kelias tiesus, laisvas, platus ir sausas, labai retai ištinka avarijos. Paprastai per didelis greitis tampa avarijos priežastimi ypatingomis aplinkybėmis, pavyzdžiui: darant posūkį, rūke, apakinus saulei arba priešais važiuojančio automobilio žibintų šviesai naktį, neapgalvotai lenkiant, važiuojant plikledžiu, duobėtu keliu, kertant ruožus, kuriuose netikėtai gali iššokti gyvulys (apie tai įspėja kelio ženklai), atliekamų kelio darbų vietose ir t. t. Todėl reikia skirti per didelį…

Negalima viršyti nustatyto greičio ir likti nenubaustam

Negalima viršyti nustatyto greičio ir likti nenubaustam. Jo viršijimas susijęs su rimtais padariniais. Padidėjus greičiui 2 kartus, avarijos atveju automobilio smūgis į kliūtį bus stipresnis ne 2, o 4 kartus; padidėjus greičiui 3 kartus, smūgio jėga išaugs 9 kartus. Važiuojant 30 km/h greičiu, smūgio jėga tokia, tarsi automobilis kristų nuo vieno aukšto namo; važiuojant 60 km/h — tarsi kristų nuo penkiaaukščio namo; kai greitis 120 km/h — lyg nusiristų nuo dvidešimties aukštų namo stogo. Tokį palyginimą ypač pravartu įsidėmėti vairuotojams, lengvabūdiškai išvystantiems didelius greičius. Prie to, kas buvo pasakyta, pridūrus visiems žinomą faktą, jog automobilio stabdymo kelias didėja tiesiog proporcingai greičio kvadratui, pasidarys aišku, kodėl tiek daug dėmesio skiriama judėjimo greičio apribojimui. Kalbant apie per didelį greitį, pažymėtina, kad čia negalima nustatyti kokių nors konkrečių normų. Geram vairuotojui, važiuojančiam šiuolaikiniu automobiliu laisvu geru keliu, ir 100 km…